Šeimos ligų istorija: kaip ją surašyti ir kodėl gydytojui to reikia

Kodėl šeimos istorija svarbesnė, nei atrodo

Kai galvojame apie sveikatos prevenciją, dažniausiai įsivaizduojame kraujo tyrimus, svorio kontrolę ar mankštą. Bet yra vienas nemokamas, per pusvalandį atliekamas įrankis, kurį dauguma žmonių tiesiog ignoruoja – šeimos ligų istorija. Gydytojai ją vadina viena patikimiausių priemonių vertinant riziką susirgti širdies ligomis, tam tikromis onkologinėmis ligomis, diabetu ar Alzheimerio liga – kartais patikimiau nei pavienis kraujo tyrimas.

Problema ta, kad dauguma žmonių žino tik apytiksliai: „mama turėjo kažkokią širdies problemą“, „senelis mirė nuo vėžio, bet nežinau kokio“. Tokia informacija medicinoje beveik nenaudinga. Norint, kad šeimos istorija iš tikrųjų padėtų, ji turi būti konkreti.

Ką iš tikrųjų reikia sužinoti

Idealiu atveju surinkite informaciją apie tris giminės linijas: tėvus, senelius (iš abiejų pusių) ir brolius/seseris. Apie kiekvieną artimą giminaitį pasidomėkite:

Kokia liga (ne tik „vėžys“, o konkrečiai – krūties, storosios žarnos, prostatos ir t.t.)
Kiek metų buvo diagnozės metu
Ar liga baigėsi mirtimi ir kokiame amžiuje
Ar buvo daugiau nei vienas atvejis toje pačioje šeimos šakoje

Ypač svarbus vienas dalykas: diagnozės amžius. Širdies smūgis 78 metų ir širdies smūgis 45 metų reiškia visiškai skirtingą riziką jums. Jei artimas giminaitis susirgo liga anksčiau, nei paprastai tikimasi (pvz., krūties vėžys iki 50 metų, storosios žarnos vėžys iki 45 metų, infarktas iki 55 metų vyrams ar 65 metų moterims), tai raudona gairė, apie kurią būtina pasakyti savo gydytojui.

Ligos, kurias verta patikslinti pirmiausia

Širdies ir kraujagyslių ligos – infarktai, insultai, aukštas kraujospūdis jauname amžiuje
2 tipo diabetas – ypač jei diagnozuotas ne senatvėje
Onkologinės ligos – krūties, kiaušidžių, storosios žarnos, prostatos, kasos
Alzheimerio liga ar ankstyva demencija
Autoimuninės ligos – 1 tipo diabetas, reumatoidinis artritas, vilkligė

Kaip tai surašyti, kad būtų naudinga

Nereikia specialios programos – užtenka vieno A4 lapo ar telefono užrašų. Nubraižykite paprastą schemą: jūs viduryje, virš jūsų – tėvai, virš jų – seneliai, į šalis – broliai ir seserys. Prie kiekvieno vardo užrašykite ligas ir amžių. Tokį lapą nusineškite pas šeimos gydytoją – jis per kelias minutes pasakys, ar reikia ankstyvesnės ar dažnesnės patikros nei standartinė.

Pokalbį su vyresniais giminaičiais geriausia pradėti ne kaip „tyrimą“, o kaip natūralų susidomėjimą: paklauskite per šeimos susibūrimą, kokia buvo prosenelių sveikata, kas nuo ko mirė. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių mielai pasidalina tokia informacija, ypač jei paaiškinate, kad tai gali padėti jų vaikams ir anūkams.

Šeimos istorija nepasako, kad tikrai susirgsite – ji tik parodo, kur reikėtų žiūrėti atsargiau ir anksčiau.

Ką daryti su šia informacija

Turėdami surinktą istoriją, galite kartu su gydytoju priimti konkrečius sprendimus:

Anksčiau pradėti tam tikras patikras (pvz., kolonoskopiją ar mamografiją, jei šeimoje buvo ankstyvų atvejų)
Papildomai stebėti rodiklius, kurie susiję su paveldima rizika (pvz., cholesterolį, gliukozę)
Apsvarstyti genetinį testavimą, jei matyti pasikartojantis modelis (kelios sesers ar broliai su tuo pačiu vėžiu)
Priimti informuotus sprendimus dėl gyvenimo būdo – žinodami, kad turite paveldėtą polinkį, galite rimčiau žiūrėti į miegą, mitybą ir streso valdymą

Verta atnaujinti šią informaciją kas kelis metus – naujos diagnozės šeimoje gali pakeisti bendrą vaizdą.

Svarbu žinoti

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija, o ne medicininė konsultacija. Jei turite sveikatos problemų ar klausimų dėl rizikos veiksnių, kreipkitės į gydytoją.

Jei norite ne tik pasirūpinti prevencija, bet ir sutvarkyti savo mitybą ir kasdienius įpročius pagal individualius poreikius, asmeninį mitybos ir treniruočių planą bei AI treneris pasiruošimą rasite programoje AI Treneris.